Paragraph. Нажмите, чтобы изменить.

​Vieno mikroelemento galia!

 
      Selenas (Se) – svarbus mikroelementas tinkamam ląstelių funkcionavimui. Reikalingi visai nedideli seleno kiekiai, tačiau esant trūkumui, organizmas optimalią seleno koncentraciją pvz.nerviniame audinyje, stengiasi palaikyti net kitų audinių seleno sąskaita. Taigi organizmo audiniuose/organuose prasideda "mineralo vagystė", ko pasekoje atsiranda sveikatos sutrikimai.

     Seleno trūkumo priežastys:

• nepilnavertė mityba, perdirbtų produktų vartojimas, pavyzdžiui, rafinuotų maisto produktų, kuriuose seleno nėra;
• rūkymas – tyrimais patvirtinta, kad rūkančiųjų seleno lygis yra žemesnis nei tų, kurie nerūko;
• amžius bei judrumas – pasyvų, sėslų gyvenimo būdą gyvenančių žmonių, seleno kiekis gerokai sumažėja, lyginant su aktyvų gyvenimą gyvenančiais;
• traumos, audinių stresas;
• vegetariška mityba;
• virškinamojo trakto veiklos sutrikimai;
• lėtinės ligos;
• besaikis medikamentų vartojimas.

     Seleno trūkumo požymiai:

• raumenų silpnumas;
• gretas nuovargis;
• plaukų slinkimas;
• odos spalvos pokyčiai;
• sulėtėjęs augimas;
• nevaisingumas;
• ankstyvas senėjimas;
• pleiskanos;
• skydliaukės problemos;
• silpna imuninė sistema;
• Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė, piktybiniai augliai smegenyse ir kt.

​       Seleno nauda:

  Plaukų augimas. Plaukų slinkimas susijęs su žemu seleno lygiu organizme. Pakankamas jo kiekis padeda išvengti ir pleiskanų.

  Sąnarių būklė. Selenas - dėka fermento gliutationperoksidazės, apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimo. Kai šis fermentas optimaliai funkcionuoja, ląstelės yra pajėgios apsisaugoti nuo uždegimo, kai seleno trūksta - fermentas tampa ne toks veiklus ir negali užtikrinti tinkamos apsaugos, todėl visi audiniai ir sąnariai yra lengvai pažeidžiami.
Selenas ir vienas turi didelę įtaką gydant artritą, sergant sąnarių ligomis, tačiau kai kurie mikroelementai gali papildyti seleno veikimą bei pagerinti sveikatos rezultatus. Vienas iš tokių mikroelementų yra cinkas, atliekantis daugybę biologinių funkcijų mūsų organizme ir turintis didelę įtaką įvairių fermentų veiklai.
Taigi renkantis maisto papildus labai svarbu domėtis ir įsitikinti jų kokybe. 

  Ląstelių apsauga. Po absorbcijos selenas jungiasi su baltymais ir taip gaminamas seleno proteinas, saugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų. Tam, kad vyktų pakankama seleno baltymų raiška, su maistu būtina gauti optimalų Se kiekį – moterims - 55 mkg, vyramas – 70 mkg, vaikams – 10 – 30 mkg per parą. Tiek per mažas, tiek per didelis kiekis yra siejamas su lėtinių ligų atsiradimo rizika.
Optimali Se koncentracija suaugusio žmogaus kraujo serume yra 80–120 μg/l. Kai koncentracija kraujo serume mažesnė nei 80 μg/l, padidėja uždegimo, autoimuninių ligų, nevaisingumo, vėžinių susirgimų rizika. Per didelė koncentracija kraujo serume (>120 μg/l) gali lemti hiperglikemiją, hiperlipidemiją, hiperinsulinemiją, 2-ojo tipo diabetą, aterosklerozę.

  Širdies ligos. Selenas mažina uždegimus kraujyje bei audiniuose, jis skystina kraują, padeda išvengti riebalų kaupimosi ant arterijų sienelių, apsaugo raudonąsias kraujo ląsteles. Esant per tirštam kraujui viena iš priežasčių gali būti seleno stoka. 

  Uždegimas. Selenas padeda reguliuoti prostaglandinų gamybą ir sumažinti uždegimus visame kūne. Stokojant šio elemento, padidėja rizika susirgti nefropatija, prostatos vėžiu, išemine širdies liga, endemine osteoartropatija, neurologinėmis ligomis. Se stoka siejama su negrįžtamomis smegenų audinio pažaidomis, kordinacijos ir kognityviųjų funkcijų sutrikdymu. Pažeidžiama imuninė sistema, todėl padidėja bakterinių ir virusinių infekcijų rizika.

  Imunitetas. Selenas reikalingas tinkamam imuninės sistemos veikimui. Tai padeda stimuliuoti baltųjų kraujo kūnelių veiklą bei sėkmingai atsikratyti infekcijų ir virusų. Vieno tyrimo metu buvo įrodyta, jog dalyviai, vartoję seleno ir cinko papildus, lengviau ir trumpiau sirgo virusine infekcija, gripu, lyginant su tais, kurie tyrimo metu vartojo placebą.

  Vaisingumas. Selenas labai svarbus vyrų vaisingumui. Jis saugo sėklides ir spermą nuo chromosomų pažeidimų. Se stoka moterims gali padidinti persileidimo bei gimdymo nesklandumų riziką. Mažas spermatozoidų skaičius dažnai būna susijęs su mažu mineralų kiekiu, pvz.: seleno, cinko ar geležies.

  Skydliaukės funkcija. Yra aiškus ryšys tarp žemo seleno lygio ir sutrikusio skydliaukės hormonų metabolizmo. Organizme, trūkstant Se, dėl susilpnėjusio jodtironino dejonidazių aktyvumo, sumažėja skydliaukės hormonų sintezė, gali išsivystyti endeminis miksedeminis kretinizmas (hipotirozė). Skydliaukės liaukoje selenas veikia kaip skydliaukės hormonų gamybos ir metabolizmo katalizatorius. Kai seleno labai mažai, skydliaukei sunkiau funkcionuoti, kad pagamintų hormonus. Selenas taip pat padeda perdirbti jodą, kuris reikalingas, siekiant palaikyti skydliaukės funkciją.
​
  Katarakta. Antioksidacinis seleno poveikis padeda mažinti ir laisvųjų radikalų žalą akims. Žemas seleno kiekis dažnai būna tų žmonių, kurie serga katarakta.

​
  Pastaba!. Seleno papildus geriau vartoti drauge su vitaminu E,A,C, Bgr vitaminais bei mineralais -cinku, geležimi, dėl geresnio pasisąvinimo. Todėl vitaminų ir mineralų pasirinkimas, gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį, arba jokio.
Ląstelės branduolyje glūdintys genai nuolat seka vitaminų/mineralų koncentraciją ląstelėse. Jei jų pakanka, ląstelės yra saugios. Organai ir jų sistemos funkcionuoja tinkamai, biologinio laikrodžio rodyklė sustoja, o kai kada netgi pasisuka atgal.
 
Pasak biomedicinos mokslų daktarės ir mitybos konsultantės Sandrijos Čapkauskienės, vitaminai yra biologiškai aktyvios medžiagos, kurių mūsų organizmas negamina, todėl mums būtina jų gauti su maistu arba papildų forma. Didelė dalis vitaminų ir mineralų virsta sudėtine fermentų dalimi, o fermentai – visų mūsų organizme vykstančių reakcijų katalizatoriai. Taigi dauguma mūsų organizme veikiančių fermentų tampa aktyvūs ir galintys dalyvauti organizmo biocheminėse reakcijose tik tuomet, kai prie jų prisijungia tam tikras vitaminas ar mineralas.
Mes neturime tokios galios, kad sužinotume kokio vitamino ar mineralo mums stokoja kiekvieną dieną, todėl būtina atsakingai pasirinkti produktus bei išlaikyti balansą.

NeoLife International kompanija rekomenduoja sukurtą gamtos ir pagrįstą mokslo produktą, kurio sudėtyje yra reikalinga seleno paros norma bei sudėtinė, sinergiškai veikianti formulė, turinti detoksikuojantį ir gydomąjį veikimą. Betaguard, tai autorinis NeoLife SAB steigėjo Dr. Furst sukurtas produktas.

​SAB įkurta šiuolaikinės toksikologijos pradininko
„NeoLife“ Mokslo patarėjų tarybos (SAB) steigėjas yra Dr. Furst, kurio vardas pripažįstamas pasaulyje už jo mokslo pasiekimus toksikologijoje ir vėžio tyrinėjimo srityje. Dr. Furst įsteigė Stanfordo vėžio chemoterapijos laboratoriją ir 50-čia metų aplenkė ligų prevencijos mokslą. Daugybė jo atradimų paskatino novatoriškų „NeoLife“ produktų kūrimą, o didžiulis talentas, energija, atsidavimas ir vizija yra pagrindinės priežastys, kodėl metai po metų „NeoLife“ kuria pažangiausius produktus, kurie tenkina tikruosius žmogaus poreikius.

Apie Betaguard ir jo sudėtį skaitykite:

lt.neolifeshop.com/p/maisto-papildai/betaguard-maisto-papildas-1699.html

Šaltiniai: :Selenas mityboje ir jo svarba sveikatai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos fakulteto, Biochemijos katedra.
www.hi.lt/uploads/pdf/zurnalo_vs%20info/2020_1/VS%202020%201(88)%20LIT%20A%20Selenas.pdf

Patrick Holford "Optimalios mitybos biblija"




​

          

           Nori būti sveikas? Būk tarp sveikų.
          Nori būti laimingas? Būk tarp laimingų.
          Nori būti turtingas? Būk tarp turtingų.

  Aš gimiau būti tokia, todėl esu tarp jų...., o koks/kokia Tu nori būti?

      Sveikata, laimė ir turtai, tai labai individualiai suprantamos sąvokos -gyvenimo prioritetai, dėl ko ir turime skirtingus gvenimus. Kartais jie būna puikūs, kartais ne blogi, bet būna ir taip, kad tiesiog nebėra jėgų. Nuo tada gyvenimo prioritetai daugeliui iš mūsų įgauna kitą prasmę, eiliškumą ir tempą. Daugiau ar mažiau, tai paliečia kiekvieną.
     Kol esame jauni, mes viską galim ir viską žinom, bet laikas ir gyvenimas jame, sudėlioja ne taip, kaip nori mūsų protas, bet taip, kaip reikia Dievui. 
      Mes atėjome į žemę atlikti savo misiją: išlaikyti prigimtinę sveikatą, kurtį grožį,vertę ir naudą visiems, bet gyvendami, apie tai retai susimąstome. Greičiausiai todėl, kad didžiąją gyvenimo dalį mes susikoncentruojam į darbą, pajamas, daiktus, o visa kita tarsi savaime turi būti gerai. Kada asmeniškai paliečia sveikatą, santykius, gyvenimą, pradedam savęs klausti:Kodėl man? Kas atsitiko? Kas man yra svarbiau?: būti sveikai (-am), įgyti vidinę ramybę, jausti saugumą šeimoje ar bet kuria kaina tapti materialiste (-u)?
Niekas mūsų nemokino, kad, norint gyventi savo svajonių gyvenimą, prioritetai turi turėti atitinkamą seką. Galbūt ir prieštaraujate man, bet, jeigu įsigilinsite, pamatysite, kad mūsų mintys, veiksmai, periodiškai atsispindi mūsų gyvenimuose.
      Mano prioritetai neturėjo tinkamo eiliškumo ir laikui bėgant, visa tai atsispindėjo pašlijusioje sveikatoje, santykiuose. Mano, kaip medikės nuostatos, buvo pernelyg sureikšmintos, atrodė, kad aš gebu tvarkyti save, savo ir kitų gyvenimus, turėdama žinias apie ligas. Šiandien aš puikiai suprantu, kodėl būdama vos keturiasdešimties, praradau savo prigimtinę sveikatą. Lygiagrečiai ir džiaugiausi, nes atėjo suvokimas, kad be žinių apie fizinę ir psichologinę sveikatą, nieko nebus..... metams einant, gyvenimo įvykiai viską sudėliojo į vietas...dėkoju sau ir Dievui, kad laiku.
      Žmonės esame skirtingi, skirtingi ir mūsų gyvenimai. Vieni sugeba išgirsti save, gyvena harmoningą gyvenimą, išsikelia tvirtus tikslus ir drąsiai jų siekia. Bet yra daug žmonių, kurie kitaip mato ir supranta gyvenimą. Aš taip pat turėjau savitą požiūrį į gyvenimą, tvirtus ir dažnai nepagrįstus įsitikinimus.
      Jaučiausi priklausoma nuo aplinkos diktuojamo gyvenimo būdo. Man atrodė, kad mano norai ir pasirinkimai buvo primesti to laikmečio suformuotų gyvenimo sąlygų. Svarbiausia, kad jos ne visada buvo man priimtinos, dažnai net prieštaravo sveikos gyvensenos principams. Gyvendama, nuolatinėje kovoje su savimi ir pasipriešinime su aplinka, pavargau, atsirado įvairūs sveikatos sutrikimai.
      Vieni iš prigimties esame stiprios sveikatos ir turime ją tik palaikyti, kiti – silpnos ir turime ją stiprinti, o treti – patapę ligoniais, kuriems būtina pagalba. Atsiradę kryžkelėje, kurioje daugelis, negebėdami įvertinti savo sveikatos lygio, pasiklystame.
      Aš buvau viena iš tokių. Gyvenimas slydo iš po kojų, dingo šypsena, liko pagrindinė vyraujanti emocija – pyktis. Sakoma, kad būnant ramybėje pamatome geriausias galimybes, tačiau aš galimybę pamačiau tada, kada ne tik ramybės, bet ir sveikatos  nebuvo. Tai buvo 2007 metų ruduo - atsakomybės už savo sveikatą ir gyvenimą prisiėmimo metai.
      Supratau, kad nei šeimos nariai, nei draugai, tuo labiau gydytojai, darbdaviai ar valdžia, nėra atsakingi už mane ir nepasirūpins mano sveikata. Sugriuvo buvusi tvirta įsitikinimų, nuostatų siena. Atėjo aiškus suvokimas, kad esu pati atsakinga  už save, savo sveikatą ir gyvenimą. Tai buvo vienas iš geriausių priimtų sprendimų mano gyvenime, gražinęs sveikatą, santykius ir ramybę.
      Nežinau, kaip šiandieninėje situacijoje būčiau susitvarkiusi su buvusiais sveikatos sutrikimais: periodiškai kraujuojančia opalige, inkstų akmenligės priepuoliais, nuolat paūmėjančia radikulopatija, 3 stuburo slankstelių išvaržomis, klubo sąnario artroze, o tarp jų depresinė būsena, lėtinis nuovargis, lėtinė sloga, galvos skausmas, kraujotakos sutrikimai, mažakraujystė, kylantis blogasis cholesterolis, nestabilus gliukozės kiekis kraujyje, ankstyva menopauzė, endometriozė, dizbakteriozė.
      Ligų simptomus slopinau diuretikais, steroidiniais, narkotiniais analgetikais, kraujagysles plečiančiais ir raminančiais vaistais. Ir taip gyvenau beveik kiekvieną dieną ne vienerius metus.
      Palengva pradėjau domėtis psichologija, prevencija, holistine medicina, homeopatija, mityba, judėjimo svarba, masažais. Išsiplėtė vaizdas apie visapusiškos sveikatos galimybę.
     Didžiausias proveržis manyje įvyko, kada į Lietuvą vienas po kito, atvažiavę NeoLife kompanijos SAB mokslo patarėjų tarybos nariai: biochemikai, mitybos specialistai, praktikuojantys gydytojai kalbėjo apie mitybą, maistinių medžiagų naudą sveikatai ir jos stiprinimui.

      Tada suvokiau, kad daugelio lėtinių uždegimų lydimi sveikatos sutrikimai, atsiranda esant:

• Maistinių medžiagų disbalansui organizme, kas turi didžiausią įtaką kraujo kokybei
• Kraujotakos sutrikimui
• Kraujotaka sutrinka dėl netinkamai funkcionuojančios virškinimo sistemos
• Virškinimo sistema sutrinka dėl netinkamos mitybos, netinkamo poilsio, streso ir susikurtų nuostatų
• Vedant nesubalansuotą gyvenimo būdą ne vienerius metus, mūsų kraujyje pakinta vitaminų ir mineralų pusiausvyra, sutrinka biocheminiai procesai organizme, atsiranda cheminių, toksinių medžiagų perteklius ir kraujas tampa uždegiminis.

     
     Balansuodama tik tarp maisto ir maistinių medžiagų, po pusės metų rezultatais nustebinau ne tik save, bet ir medikus. Atsistatė kraujo formulė, o gyd. echoskopuotojo išvadoje įrašas – SVEIKA - man labai patinka.

     Patirtis rodo, kad didžiausi pokyčiai gyvenime įvyksta, kada sutrinka sveikata. Esu dėkinga visoms savo buvusioms ligoms ir jų simptomams, nes dėka jų pakeičiau požiūrį į save, sveikatą, ligą, mediciną, apskritai į gyvenimą.

 Pritariu ir tvirtai tikiu, kad „Optimali mityba yra ateities medicina“ – taip sakė dviejų Nobelio premijų laureatas chemijos mokslų daktaras Linus Pauling.

      Šiandieną aš jaučiuosi geriau nei prieš 25 metus. Medicinos felčerės specialybę iškeičiau į praktikės/konsultantės/sveikatos verslo veiklą UAB "NeoLife International" kompanijoje. Dalinuosi su Jumis savo patirtimi ir žiniomis asmeniškai, kuriu komandą ir dalį informacijos pateikiu www.sveikatosateitis.lt bei fb Į Sveiką ir saugią Ateitį!

•      15-ą metų savo mitybą papildau subalansuotomis, Pasaulyje lyderiaujančių mitybos mokslininkų  sukurtomis ir SAB pagrįstomis, farmakologinį veikimą turinčiomis maistinėmis medžiagomis.
•     Kasdien naudoju "Nutriens Organic" odos priežiūros priemones, pagamintas Prancūzijoje, sertifikuotas pagal Europos ekologinį sertifikatą COSMOS.
•     Kasdien naudoju saugias žmonėms ir gamtai namų priežiūros priemones GOLDEN. 
•   Duomiuosi daugiapakope tinkline rinkodara, kuri yra geriausias verslo modelis ekonominių krizių metu.
•   Organizuoju ir vedu edukacinius renginius visapusiškos sveikatos temomis.
  

                                                                                                                                          Irena Žalimienė
​                                                                                                                                          2023 vasaris




                     SAUGUS SVEIKATOS KELIAS!  
​             KAIP JĮ ATRASTI, O SURADUS JAME IŠLIKTI?                                                     
 

PRIEŽASTYS, KURIOS DAUGELIUI SUTRIGDO GYVENIMO KOKYBĘ:

• Nuovargis, stresas
  
  
• Miego sutrikimai
  
  
• Raumenų, sąnarių skausmai, uždegiminiai procesai
  
  
• Virškinimo sutrikimai
  
  
• Viršsvoris arba mažas svoris
  
  
• Lėtinės ligos (kvėpavimo, virškinimo, cukrinio diabeto, psichikos/demensija, vėžys), autoimuninės ligos
  
  
• Virusiniai, bakteriniai susirgimai


• Ūmūs apsinuodijimai, traumos ir kt...
  
   
  
  

SPRENDIMO BŪDAI, KURIE SUTEIKIA ILGALAIKĘ NAUDĄ.

NUOLAT ATNAUJINAMOS ŽINIOS IR JŲ NAUDOJIMAS  – MAISTAS IR MAISTINĖS MEDŽIAGOS (tik biologiškai suderinti maisto papildai)  - MASAŽAS – JUDĖJIMAS – BENDRAVIMAS (santykiai)

 

JEIGU NORITE GERAI JAUSTIS, GERAI ATRODYTI, RAMIAI GYVENTI - RAŠYKITE ASMENIŠKAI (https://irena.zalimiene@gmail.com), ARBA SKAMBINKITE - mob. tel. +370 656 66298.
 
 

---

IV. Psichosomatika—Virškinimas—Alergija -- Atopinis dermatitas...ir t.t.

"Dalis negali būti tvarkoje, jeigu visuma nėra tvarkoje".               
Platonas

Žmogus yra tobulas Dievo kūrinys, galintis įgyvendinti, turėti viską,ką nori, ką tik mintimis sukuria. Problema tame, kad mes kuriame ir tai ko nenorime. Ir gauname..., o situacijose pasimetame, nematome arba nenorime matyti savęs, kaip kūrėjo. Tada pradedame  uždavinėti klausimus kitiems. Ieškome atsakymų išorėje, teisinamės,ieškome kaltų, ieškome kas mus paguostų, padėtų ir t.t. Bet užduokime sau klausimus: „- Ką darau ne taip, kad šiandieną turiu mane netenkinančią sveikatą, situaciją, aplinką? Ką gero nuveikiau dėl geresnio gyvenimo? “ Labai greitai pamatysime, kad visi atsakymai yra mūsų viduje ir suprasime, kad problemų sprendimo kelias trumpėja, situacijos keičiasi, pamažu atsiranda ramybė. Kada savo energiją, kurią išbarstome ieškodami atsakymų išorėje, nukreipiame į save, ji padeda atsakyti į užduotus klausimus.                          
Todėl norėdami sveikti ar keisti šiuo metu mus netenkinančią situaciją, turime būti drąsūs ir sau pripažinti, kad dabartinis mūsų elgesys ar nuostatos yra klaidingos ir ieškoti kito kelio. Kad tai pripažinti, turime įgyti žinių, kad suprastume į ką ir kaip keisti, o kad įgyti žinių – pirmiausia turime norėti mokytis bei turėti aiškų atsakymą sau: - Kam man to reikia, ką veiksiu įgijęs žinias ar susitvarkęs sveikatą?                                                                               
Šiame straipsnyje rašau apie tris pagrindines dalis (dvasinį ir fizinį kūną bei juos jungiančią virškinimo sistemą). Kada aš supratau kokią svarbią reikšmę mums kiekvienam turi prieš keletą metų medicinoje plačiai pradėtas naudoti, bet nepaaiškintas terminas „Psichosomatika“ ir taikyti savo gyvenime, mano dvasinė ir fizinė sveikata labai sustiprėjo. Esu įsitikinusi, kad mes dar nežinome, kokia stipri ji gali būti?                                                                 
Ar Jūs norite tai suprasti? Jeigu ne – negaiškite laiko skaitymui.                                                                           

Psichosomatika (išvertus iš graikų k.: psyche –dvasia, soma – kūnas)– medicinos ir mokslo sritis, kuri nagrinėja psichologinių veiksnių poveikį ligų atsiradimui bei eigai.
Apie somatines emocijų pasekmes jau Antikoje rašė Platonas bei Sokratas. Daugelis Rytų medicinos krypčių taip pat grįstos emocinių žmogaus būsenų ir fiziologinių jo organizmo pakitimų tarpusavio ryšiu. Nuo XVIII a. šis ryšys vadinamas psichosomatikos vardu. XX a. trečiame dešimtmetyje Aleksanderis (JAV) išskyrė 7 pagrindines psichosomatines ligas:

·         1.Bronchinė astma,
·         2.Reumatoidinis artritas (sąnarių uždegimas),
·         3.Opinis kolitas (storosios žarnos uždegimas),
·         4.Hipertoninė liga (padidėjęs kraujospūdis),
·         5.Neurodermitas (odos uždegimas),
·         6.Tirotoksikozė (padidėjusi skydliaukę stimuliuojančio hormono gamyba),
·         7.Opaligė (žaizdos skrandyje).

Vėliau  psichosomatinių ligų sąrašą papildė:

·         Miokardo infarktas
·         Psoriazė (žvynelinė)
·         Cukrinis diabetas
·         Migrena (stiprus galvos skausmas).

1938 m. U. Džeikobsonas, naudodamas elektromiografiją nustatė, kad jei žmogus atlieka kūno judesius tik mintyse, jo raumenyse vis tiek atsiranda paslėpta įtampa. Vėliau nustatyta, kad žmogus mintyse sukeldamas tam tikrus emocinius vaizdinius (pvz. baimę) gali padažninti širdies susitraukimų dažnį. Tai patvirtina seną hipotezę, kad nėra tokio psichinio aktyvumo, kuris nebūtų lydimas fizinio atsako.

Psichologine prasme ligai impulsą duoda įvairios gyvenimo situacijos, ilgai trunkantys stresiniai išgyvenimai. Tačiau kyla klausimas, kodėl į panašias situacijas papuolantys asmenys išgyvena skirtingai, kodėl vieni suserga, o kiti ne. Įrodyta, kad žmogus esantis harmonijoje su savo aplinka gali toleruoti žymiai sunkesnes somatines ar psichologines traumas išvengdamas ligos.

Įrodyta, kad ligos atsiradimas arba jos nebuvimas tiesiogiai priklauso nuo asmenybės savybių. Pastebėta, kad kai kuriomis psichosomatinėmis ligomis sergantiesiems būdingi tam tikri asmenybės ypatumai. Kadangi emocinių reakcijų į nepalankias situacijas pobūdis priklauso nuo žmogaus asmenybės, todėl, remiantis asmenybės ypatumais, galime prognozuoti rizikos laipsnį konkrečiam individui susirgti kuria nors liga, pablogėjus jo asmenybės funkcionavimo sąlygoms. Pvz.:

·         Dažnas pasikartojimas tokių emocijų kaip pyktis, įniršis, didelis individualizmas, ryškūs vienpusiški interesai, egoizmas, nuolatinis stengimasis aprėpti neribotą kiekį neaiškiai apibrėžtų dalykų per minimalų laiką, konfliktiškumas, savo galimybių pervertinimas veda prie širdies ligų;
·         priklausomybės, nesavarankiškumo jausmas  - prie virškinamojo trakto sutrikimų;
·         seksualinė įtampa - prie kvėpavimo sistemos sutrikimų.
·         Bronchine astma serga neramūs, ambicingi žmonės, pasąmoningai trokštantys motinos dėmesio ir globos: astmos priepuolis - tai tarsi simbolinis motinos šauksmas (Elanders Dunbar, 1940).
·         Artritu ir migrena serga kankiniai, nesugebantys socialiai priimtinais būdais išreikšti pykčio ir nukreipiantys agresyvius impulsus į save.(Elanders Dunbar, 1940).
·         Opalige serga nepriklausomi ir aktyvūs gelbėtojai, giliai širdyje besijaučiantys lyg nepamaitinti kūdikiai: opa - simbolinis signalas - pamaitink mane (Elanders Dunbar, 1940).
·         Hipertonine liga serga daug bendraujantys, dominuojantys optimistai, norintys sudaryti tobulo asmens įspūdį bei slopinantys savo pyktį ir nepasitenkinimą: kraujospūdžio pakilimas - signalas, jog vos sulaikau agresiją (Elanders Dunbar, 1940). Tokie asmenys apibūdinami kaip itin disciplinuoti, dirbantys ilgai, be atostogų, siekiantys profesinio tobulumo, išsiskiria ne tiek jėga, energija, nekantrumu kiek tuo, kad nejaučia baigto darbo džiaugsmo; jie linkę būti išoriškai ramūs, o viduje dažnai įsitempę ir prieštaringi.

Visada prisiminkime, kad apie varginančias negatyvias mintis, jausmus, vidinius konfliktus ir jų keliamas reakcijas fiziniame kūne, galime sau padėti apie tai kalbėdami, bendraudami ir galbūt atrasdami psichologines skausmo ar savo ligos priežastis bei išmokę valdyti savo mintis ir ėmęsi tam tikrų elgsenos  keitimo būdų, tiesiog imsime ir pasijausime žymiai sveikesni. O, kad būtų aiškiau, kas yra mūsų viduje, koks sudėtingas „mechanizmas“ mums tarnauja, pažvelkime į save iš vidaus, atsidarę žemiau esančią nuorodą.

http://www.sigmaaldrich.com/content/dam/sigma-aldrich/docs/Sigma/General_Information/metabolic_pathways_poster.pdf

Tai sudėtingas organizmas, kuriame be sustojimo, tol kol kvėpuojame, vyksta biocheminiai procesai. Kad procesai vyktų darniai, mūsų pareiga išmintingai elgtis su savo kūnu ir suteikti jam tinkamą maistą: tiek fizinį, tiek dvasinį. Ar pagalvojame, kad nuo to, kokį maistą gauną embrionas, kūdikis, vaikas, paauglys, suaugęs žmogus, senjoras – priklauso kraujo kokybė, organų funkcionavimas, proto aiškumas bei gyvenimo kokybė. Šiame procese pagrindinį vaidmenį atlieka virškinimo sistema. Ne kartą teko girdėti, kad žmogus ne tik maisto nevirškina, bet bendraudamas ir.... "savo pašnekovo". Gal kam nors iš Jūsų pasirodys keista, bet mūsų ir geros, ir blogos emocijos "įsirašo" raumenyse, kada vieną dieną ima ir pasireiškia simtomais, kurie keičia mūsų gyvenimo kokybę. Todėl svarbu ne tik galvoti ką kalbame, bet ir galvoti ką galvojame.
Na, o visi žemiau pavaizduoti ir aprašyti organai yra pas kiekvieną iš mūsų tol, kol savo noru jų neatiduodame kitiems, kaip donorai arba ligoniai.









Virškinimo sistemą sudaro 8-10 metrų ilgio kanalas. Sistema prasideda burnos anga, toliau eina ryklė, stemplė, skrandis, plonosios žarnos ir storosios žarnos, pasibaigianti išeinamąja anga. Virškinimo sistemai taip pat priklauso didžiosios seilių liaukos, kepenys ir kasa.

Pagrindinės virškinimo sistemos funkcijos:

o   Maisto priėmimas ir mechanins smulkinimas burnoje

• Toliau vyksta suvirškintų maisto dalelių rezorbcija (paėmimas) į kraują arba limfą.
• Storojoje žarnoje iš nepasisavintų medžiagų formuojamos išmatos.
• Cheminis maisto medžiagų skaldymas, kurį atlieka fermentai. Maistas fermentų skaldomas iki medžiagų, kurias organizmas sugeba įsisavinti.
• Virškinimo sistemai priklausančios kepenys ir kasa gamina įvairias chemiškai aktyvias medžiagas – hormonus, baltymus. būtinas darniai organizmo veiklai.
• Virškinimo sistema taip pat atlieka apsauginė funkciją, saugodama organizmą nuo kenksmingų medžiagų.
• Žarnyne yra gausybė įvairių mikroorganizmų – bakterijų, kurie taip pat dalyvauja virškinimo procese.

---

Burna tai pradinė virškinimo organų sistemos dalis, į kurią visų pirma patenka maistas. Čia prasisdeda maisto mechaninis smulkinimas. Seilių liaukos skirstomos į didžiąsias ir mažąsias. Jose yra fermento amilazės (ptialino), skaidančio angliavandenius, lizocimo, dalyvaujančio apsauginėse organizmo reakcijose ir kitokių medžiagų. Per parą išskiriam apie0,5 - 1,5 l seilių. Seilės suvilgo burnos ertmę, drėkina bei saugo gleivinę, pradeda chemiškai apdoroti maistą. Ryklės ilgis apie 12-15cm, ji pereina į stemplę.
 Ryklėje kryžiuojasi oro ir maisto takai, todėl valgant ir kalbant vienu metu galime užspringti.

   1. Liežuvis
   2. Dantys
                                       3. Liežuvėlis
                                       4. Žiočių lankai
                                       5. Burnaryklė

---

Skrandis. Stemple maistas iš ryklės patenka į skrandį. Suaugusio žmogaus stemplės ilgis yra apie 23-26 cm. Skrandis tai plačiausia virškinamojo trakto dalis, kurioje maistas maišomas su skrandžio sultimis, ir porcijomis patenka į dvylikapirštę žarną. Skrandžio sulčių pH apie 1,0-1,5. Skrandis taip pat atsakingas už įvairių mineralinių medžiagų pasisavinimą.

1. 1. Stemplės perėjimas į skrandį
2. 2. Skrandis
3. 3. Skrandžio kraujagyslė
4. 4. Dvylikapirštė žarna
5. 5. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos raukas

---

Plonoji žarna. Ją sudaro trys dalys: dvylikapirštė, tuščioji ir klubinė. Plonųjų žarnų ilgis yra apie 4-5 metrai. Jose toliau vyksta maisto virškimas, prasideda suvirškintų maisto medžiagų pasisavinimas. Dvylikapirštė žarna yra apie 25-30 cm ilgio. Į ją atsiveria tulžies ir kasos latakai. Storąją žarną taip pat sudaro trys dalys: akloji žarna su kirmeline atauga (apendix), gaubtinė žarna ir tiesioji žarna. Storosios žarnos ilgis apie 120 -150 cm. Joje esti gausu mikroorganizmų, kurie skaido dar nesuvirškintas medžiagas, taip pat vyksta vandens, mineralinių medžiagų bei vitaminų įsiurbimas, bei formuojamos išmatos.

 1. Storoji gaubtinė žarna.
 2. Plonosios žarnos                            
                                      3. Tiesioji žarna
                                      4. Išeinamoji anga
                                      5. Kirmelinė atauga (apendiksas)

---

Tulžies pūslė – tai kriaušės formos laikina tulžies pūslės talpykla. Tulžies pūslė yra prisiglaudusi prie kepenų. Jos talpa apie 30-50 kūb.cm. Bendras kepenų latakas susijungęs su tulžies pūslės lataku atsiveria į dvylikapirštę žarną.

1. 1. Tulžies pūslė
   
2. 2. Akmenys tulžies pūslėje (jų neturi būti)
   
3. 3. Tulžies latakas
   
4. 4. Bendras tulžies latakas
   

---

Kasa yra pagrindinė virškinamojo trakto liauka, gaminanti įvairius fermentus, atsakingus už maisto medžiagų skaidymą. Taip pat gamina insuliną - tai yra baltyminės kilmės hormoną. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina gliukozės kiekį kraujyje. Todėl jei mūsų kasa veikia gerai, mes jaučiamės žvalūs ir stiprūs. Per para kasa išskiria apie 1 l kasos sulčių. Kasos sultys per lataką patenka į dvylikapirštę žarną. Kasa yra pailgos formos, apie 16-22 cm ilgio, sveria apie 70-80g.

1. Tulžies pūslė
2. Bendras tulžies latakas
3. Dvylikapirštė žarna
4. Kasa
                                       5. Kasos latakas
                                       6. Kasos ir tulžies pūslės latakų atsivėrimas į dvylikapirštę žarną.

Ką gali atskleisti sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.

Norėdami, kad darniai funkcionuotų virškinimo sistemai priklausantys organai, mes turime jiems padėti. Tai yra: maitintis atsižvelgiant į PSO rekomenduojamą mitybos piramidę, derinti ir naudoti saugų maistą, bet ne maisto gaminius, gerti vandenį (30 ml-1kg k/m) tik tarp valgymų, didžiąją dienos dalį išlaikyti pozityvias mintis bei vidinę ramybę, neužsiimti savigyda cheminiais vaistais, žolėmis, grybais ir kt. ligų gydymui skirtomis priemonėmis.                                                         Skrandžio veiklos sutrikimas nėra tas pats kas rėmuo. Sutrikus virškinimui pasireiškia visiems gerai žinomi, kartais net labai skausmingi simptomai – pilnumo pojūtis skrandyje, tempimas pilvo srityje, skausmas po krūtinkauliu, vidurių pūtimas, raugulys, pykinimas ir pan. O rėmuo – yra skrandžio veiklos sutrikimo simptomas. Tai erzinantis negalavimas. Rėmenį sukelia hidrochlorinė rūgštis. Taigi, galima pamanyti, kad pakaks tik vienos tabletės, kuri sustabdytų šios rūgšties gamybą ir simptomą panaikinsime. Tačiau taip nėra. Ir štai kodėl.                                                                                                              
Mes žinome, kad skrandis gamina skrandžio rūgštį, tam, kad būtų virškinamas suvalgytas maistas. Jei rūgšties mažai, arba Ph žemesnis nei 1,0 - pablogėja maisto medžiagų virškinimas ir pasisavinimas, suvalgytas maistas ilgiau užsistovi virškinamojoje sistemoje, ima rūgti, pūti. Būtent tuomet ir pasireiškia skausmingi sutrikusio virškinimo simptomai. Skrandžio rūgštis lieka skrandyje, maistas nevirškinamas arba suvirškinamas dalinai, žemo Ph rūgšties gausėja, nes tokioje terpėje sparčiai dauginasi bakterijos, kol rūgštis patenka į stemplę. Kai jaučiame rėmenį – vadinasi rūgštus skrandžio turinys jau pateko į stemplę ir mes skundžiamės graužimo, deginimo jausmu, nes gleivinė neturi apsauginio sluoksnio. Tai jau yra neigiamo rūgšties poveikio rezultatas. Taigi, rėmuo iššaukiamas ne dėl per didelio rūgštingumo. Greičiau atvirkščiai. Kodėl taip nutinka? Stemplės apatinėje dalyje yra raukas (sfinkteris), kuris saugo stemplės gleivinę nuo agresyvaus rūgštaus skrandžio turinio poveikio. Ryjant maistą stemplės raukas trumpam atsipalaiduoja leisdamas turiniui patekti į skrandį. Sutrikus rauko funkcijai, atsipalaidavimas įvyksta ne laiku, o užsidarymas užtrunka ilgiau nei įprastai, sutrinka stemplės apsivalymas nuo į ją patekusio skrandžio turinio, kuris žaloja stemplės gleivinę ir sukelia joje uždegimą. Sureguliavus skrandžio sulčių rūgštingumą bei laiku pagydžius sudirgusį rauką, jis paprastai grįžta prie normalių savo funkcijų ir nebelieka jokių rėmens simptomų.                 
Dar viena problema – bakterijos. Rūgščioje terpėje dauguma jų negali išsilaikyti. Jeigu mes sustabdome rūgšties gamybą, bakterijos ima sparčiai daugintis skrandyje ir plonojoje žarnoje. O tai sukelia daugybę nemalonių simptomų, tokių kaip vidurių pūtimą, užkietėjimą, viduriavimą ir įvairias infekcijas.

Be to, mažas rūgštingumas gali sukelti net alergiją maistui, nes mažas rūgščių kiekis lėčiau virškina maistą, jis nėra tinkamai išskaidomas, todėl padidėja žarnyno gleivinės pralaidumas. Dėl šio pralaidumo nesuvirškinto maisto dalelės patenka atgal į mūsų sistemą. Mūsų imuniteto ląstelės nebeatpažįsta šių dalelių ir ima jas pulti. Taip iššaukiama alergija maistui. Alergija maistui yra gana dažna odos, virškinamojo trakto, kvėpavimo organų, nervų, šlapimo sistemos ir kitų alerginių ligų priežastis. Tarp maisto ir alergijos yra glaudus ryšys.

Bendri maisto netoleravimo simptomai:

·         Pykinimas
·         Mėšlungis
·         Dujų kaupimąsis žarnyne
·         Nuovargis
·         Gerklės problemos
·         Prakaitavimas
·         Odos bėrimas
·         Aknė ir furunkulai
·         Migrena
·         Apatija ir sutrikimas
·         Depresija
·         Nerimas ir paranoja

Daugelis iš tėvelių alergiją maistui tapatina tik su vaikučio odos bėrimu. Taip manantieji klysta. Nepageidaujamos alerginės reakcijos į maistą gali pasireikšti įvairiais odos, kvėpavimo organų ir net virškinamojo trakto požymiais.

Odos alergija maistui

Nepageidaujamos reakcijos suvalgius alergiją sukeliančio produkto ir atsiradęs niežėjimas, išbėrimai, patinimai, medicinos terminais apibūdinama kaip:
- ūminė, kontaktinė ir lėtinė dilgėlinė;
- ūminė ir lėtinė angiodema;
- lengvas, vidutinis ir sunkios formos atopinis dermatitas (dar vadinamas egzema);
- kontaktinis dermatitas, sukeltas rankomis liečiant termiškai neapdorotus alergizuojančius produktus;
- pūslelinis dermatitas.

Kvėpavimo organų alergijos simptomai

Kūdikiams ir vaikams, turintiems polinkį sirgti alerginėmis ligomis, gali atsirasti dusulys ar švokštimas sergant kvėpavimo organų infekcinėmis ligomis. Simptomus gali pabloginti ir aplinkos faktoriai, tokie kaip tabako dūmai ar stiprūs kvapai.

Taigi šeimos, kuriose yra sergančių atopinėmis ligomis gyvenamoje aplinkoje, visi įmanomi alergenai turėtų būti pašalinti dar prieš kūdikiui įsijautrinant. Svarbiausi aplinkos rizikos veiksniai alergijos atsiradimui yra tabako dūmai, namų dulkių erkės ir naminių gyvūnėlių kailis. Alergenų poveikio pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vengimas yra labai svarbi įsijautrinimo ir atopinių ligų vystymosi sustabdymo priemonė.

Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje įsijautrinimas įkvėpiamiems alergenams pradeda dažnėti, nors iki vienerių metų amžiaus alerginius simptomus ar astmą dažniausiai sukelia maisto produktai. Kartais astmą sukelia ar paūmina nenustatyta alergija kiaušiniams, pienui ar kitiems produktams.

Virškinimo organų alergija maistui

Nevirškinimas dažnai gali sukelti pilnumo jausmą, dujų kaupimąsi, pykinimą, rėmenį, vidurių užkietėjimą, galvos skausmą ir kitus simptomus. Daug žmonių patiria šiuos simptomus (lengva arba sunkia forma), bet tik nedaugelis žino, kad jų priežąstis gali būti susijusi su maistu. Kas būdingiausia vaikams?

Mokslinėje medicininėje literatūroje aprašomi dažniausi simptomai, sukelti maisto alergenų, pažeidžiančių virškinamąjį traktą, yra šie:
- pilvo skausmai, pūtimas ir diegliai;
- viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
- atpylinėjimas ir vėmimas;
- pakitusi išmatų konsistencija (taip pat ir atsiradusios gleivės, kraujo priemaišos).

Kai kam iškyla klausimas, ar termiškai apdorotas baltyminis maistas nebesukels alergijos. Tiesa ta, kad suskaidyti baltymai nebebus pavojingi, tačiau ne visi baltymai šildomi suskyla. Pvz., gyvulinės kilmės baltymai (esantys kiaušiniuose, mėsoje, piene) yra atsparūs karščiui, todėl, šildant tokį maistą, alergija neišnyks. Kita vertus, daugelis augalinės kilmės baltymų (esančių vaisiuose ir daržovėse) šildomi suskyla ir praranda savo pirmines savybes, todėl daugelis žmonių, alergiškų žalioms daržovėms, toleruos jas termiškai apdorotas (pvz., virtas).
Taigi, ruošdami valgį alergiškam vaikui, atminkite:
- verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergiją sukeliančias savybes,
- dauguma žuvies, mėsos, jūros gėrybių, kiaušinių, grūdų alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui,
-  nuo gaminimo būdo priklauso produkto alergiškumas, pvz., skrudinti žemės riešutai labiau kelia alergiją nei virti,
- dažniausiai nepageidaujamas reakcijas suteikia šviežios ar šaldytos raudonos spalvos uogos ir vaisiai. Todėl vartokite nesukeliančias alergijos baltas uogas arba raudonąsias apvirkite.    
Tačiau visada prisiminkite, kad savarankiškai laikytis ir vengti alergiją sukeliančių produktų dietos mityboje be kvalifikuoto gydytojo - praktiko priežiūros reikėtų atsargiai. Niekas negali atsakyti į klausimą, kiek laiko vengti alergenų. Nes, atsisakius tam tikrų maisto produktų, gali kilti nepakankamas būtinųjų kasdienių maistinių medžiagų suvartojimo pavojus.  

Vienintelis būdas išvengti ligų...

Kai suvokiame, kad virškinimo traktas yra vartai tarp mūsų organizmo ir išorinio pasaulio, tampa aišku, kad produktų netoleravimas, kurį sukelia pernelyg didelis nesuvirškinto maisto kiekis, kuris patenka į kraują, pasireiškia kur kas dažniau, jeigu sutrikusi virškinimo trakto veikla. Alergija ir jautrumas maisto produktams – neišvengiama šio sutrikimo pasekmė. Virškinimo trakto imuninė sistema – labai aktyvi, ji tarsi sargas, stovintis prie jūsų organizmo vartų. Jeigu maistas prie vartų atkeliauja nesuvirškintas arba jie sugadinti ir paveikti uždegimo, labai tikėtina, kad sargas ką nors „suims“. Taip veikia dauguma alergijų maistui ir netoleravimo atvejų. Vienintelis būdas užkirsti alergijoms kelią – išgydyti virškinamąjį traktą ir vartoti produktus, kurie jūsų organizmui nesukelia stresinių reakcijų. Tačiau visų pirma alergiją reikia panaikinti – nustatyti alergenus ir jų vengti, kol pasveiksime, taip perprogramuosime imuninę sistemą. Vengti alergenų – viena medalio pusė. Tačiau svarbiausia stiprinti imunitetą, nes tik taip galima sumažinti alerginį potencialą.                            
Kai alergenai pašalinami, geriausias būdas sumažinti jų potencialą – pradėti vartoti geriausią maistinių medžiagų kiekį, padedantį virškinimo traktui atsikurti:

·         Polinesočiąsias riebalų rūgštis, ypač Omega – 3, kurių yra žuvyse (suvalgyti tris porcijas per savaitę) ir sėklose (du šaukštus linų sėmenų, saulėgražų, sezamų ir moliūgų sėklų mišinio).
·         Amino rūgštį glutaminą (kuris padeda atstatyti žarnyno sienelėms padarytą žalą) – tuščiu skrandžiu 20 min. prieš pusryčius suvartoti kupiną arbatinį šaukštelį (apie 5 g)glutamino miltelių.
·         Virškinimo fermentus (padedančius skaidyti maistą) – vartoti kiekvieną kartą valgant.Tai ypač padeda pirmąjį mėnesį, jeigu alerginiai simptomai susiję su virškinimu.
·         Cinką – kasdien reikalinga norma – 15 mg. Cinko yra žuvyse ir sėklose.
·         Vitaminą A – kasdien suvartoti 5000 IU (1515mikrogramų) retinolio, kurio gausu žuvyse ir kiaušiniuose.                                                                                

Vis dažniau pripažįstama, kad žmogaus organizmą lengviau puola virusai ir alergijos, jeigu nusilpęs imunitetas, tačiau tie, kurių imuninė sistema stipri, geba veiksmingai jiems pasipriešinti arba serga kur kas lengvesne forma. Tai ypač svarbu nėštumo metu, kai virusai arba mikrobai gali lengvai pakenkti dar negimusiam kūdikiui. Kadangi jokia maistinė medžiaga neveikia pavieniui, svarbiausia vartoti subalansuotą natūralų vitaminų ir mineralų papildų kompleksą ir valgyti sveikai subalansuotą maistą. Vitaminų ir mineralų komplekse esantis maistinių medžiagų derinys gali smarkiai sustiprinti imunitetą. Taip pat verta pasirūpinti papildomu natūraliu vitamino C kiekiu.

·         Jis padeda bręsti imuniteto ląstelėms, gerina jų veiklą
·         Veikia prieš virusus ir bakterijas
·         Neutralizuoja bakterijų pagamintus toksinus
·         Natūrali apsauga nuo alergijų

Atlikus 38 studijas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gydymui (Prof.Harry Hemilia iš Helsinkio Universiteto Sveikatos departamento), 37 studijos nustatė, kad vitamino C dozė vartojant virš 1 g. per dieną, kas yra 20 kartų daugiau nei RPN (rekomenduojama paros norma), padeda pasveikti.

Subalansuota mityba yra būdas duoti savo organizmui tokius maisto produktus ir maistines medžiagas, kad mūsų kūnas būtų maksimaliai sveikas ir darbingas. Tai nėra taisyklių rinkinys. Žmonių talentai, asmenybės ir išvaizda yra labai skirtingi, ir todėl mitybos poreikiai  taip pat turi būti skirtingi. Nėra vienos dietos, kuri tinka visiems, bet yra pagrindiniai mitybos principai, kuriuos galime taikyti visiems.

Subalansuota mityba yra tokia, kuri:

·         Suteikia mums optimalią mąstymo ir emocijų pusiausvyrą
·         Suteikia mums optimalią fizinę sveikatą
·         Iki minimumo sumažina susirgimo galimybę
·         Iki maksimumo prailgina sveiko gyvenimo periodą.

Šiuolaikinis mokslas rekomenduoja 50 įvairių maistinių medžiagų, kurios yra būtinos mūsų sveikatai. Mūsų sveikata yra palaikoma, kai sugebame kiekvieną dieną gauti reikalingą maistinių medžiagų kiekį. Tik tokiu būdu visas mūsų organizmas yra atjauninamas ir naujai atstatomas. Gyvendami ir atsižvelgdami į šiuolaikinio mitybos mokslo rekomendacijas, išsaugosime savo virškinimo sistemą, apsisaugosime nuo alergijų, o ateityje išvengsime lėtinių ligų.

Staripsnio literatūros šaltiniai:                                                                             

http://kariuomene.kam.lt/lt/mokymas/l2/idomybes/kas_yra_psichosomatika.html
http://www.pasveik.lt/lt/i/anatomija/virskinimo-sistema
http://naturalus.sveikas.lt/lt/kiti_naturalus_vaistai/nuo_remens__fermentai_ir_gerosios_bakterijos/
http://www.sveikaszmogus.lt/Alergines_ligos-4189-Mityba_ir_alergija
http://www.biblioteka.odosinstitutas.lt/node/55
http://www.medpraktika.lt/naujienos/naujiena/547/Kaip-pazaboti-atopini-dermatita

„Alergija maistui“, mokomoji knyga. Doc. O. Rudzevičienė, Vilniaus Universiteto leidykla, 2009.
„Dilgėlinės diagnostika ir gydymas“, metodinės rekomendacijos. Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų bei dermatovenerologų sutarimas. Autoriai: B. Šitkauskienė, M.Bylaitė, R.Dubakienė, R.Ėmužytė, J.Staikūnienė, S.Valiukevičienė, Kauno medicinos universitetas, 2010.                                           R.Dubakienė,  L.Stoškutė pagal “Manual of Pediatric Allergy”, Pharmacia Vilniaus Universitetas/ Lietuvos alergologijos centras.                                  
Patrick Holford „Nauja optimalios mitybos biblija“, Patrick Holford ir Susannah Lawson „Pilnavertė moters mityba“

---

III. Aš atėjau gyventi, mylėti, kurti... priimkite mane, mylėkite, maitinkite, auginkite....



  Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur yra sukurta meilės erdvė.
                                                                                                     V. Megre


Vaikai yra didieji mūsų mokytojai.

   Kas žino - gal jie ateina iš krintančių žvaigždžių, kaip pasakoja Gvatemalos indėnų legendos?.. Nes jie žino daugiau, negu mes. Jie yra išmintingesni už daugelį mūsų - suaugusiųjų...
   Vaikas yra tarsi visų dalykų žemėje pradžia - stebuklas, viltis, nauja galimybė. Šitoje žemėje su iškirstais miškais, nuodijamais augalais ir gyvūnais, paliegusiais žmonių tarpusavio santykiais, kūdikiai yra beveik vienintelis išliekantis gyvas ryšys su gamta, su natūraliu gyvųjų būtybių pasauliu iš kurio mes visi atsiradome.  Šiandien jau dauguma porų supranta, kad vaiko atsiradimas tai tarsi iššūkis, santykių išbandymas. Tam, kad santuoka tęstųsi, jų santykiai taip pat turi keistis: turi atsirasti vietos trečiajam… Geri santykiai, buvimas kartu  reikalingas porai ir jų vaikelio gerovei. Žymi psichoanalitikė Fransuaza Dolto sakė, kad „vaikai formuojasi pagal tai, kaip jo tėvai iš naujo jam gimus atranda vienas kitą“. Dėl to tėvams būtina atrasti laiko ir pabūti tik dviese, nors ir porą valandų – tai geriausia, ką jie gali padaryti patys sau ir savo vaikui. Juk patys geriausi tėvai – tai laimingi subrendę žmonės. Moteris ir vyras.
   Visa tai  bus paprasta, jei turėsime tinkamą požiūrį, žinias, subalansuotą mitybą ir darnius tarpusavio santykius. Nes pilnavertis gyvenimas nutiesia kelią dvasiniam, fiziniam, socialiniam ir intelektualiniam individo bei šeimos augimui.
   Tarkime turime tinkamą požiūrį, teisingas žinias, bet ar dažnai susimąstome iš ko sudaryta naujagimių oda, kaulai, kraujas, vidaus organai ir kitos kūno dalys. Dauguma žinome, kad kauluose esama kalcio, kraujuje – geležies, minkštieji kūno audiniai sudaryti iš baltymų, o riebalų rūgštys – nesočiosios riebalų rūgštys – sudaro daugiau nei pusę kūdikių smegenų masės. Tačiau iš kur organizmas gauna kalcio, geležies, baltymų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, jau nekalbant apie kitas penkiasdešimt svarbiausių maistinių medžiagų, iš kurių sudarytas kūdikis? Atsakymas – iš maisto. Nuo pat embriono iki gimimo, visus devynis mėnesius, normaliai besivystantis vaisius naudoja gimdoje esančias maistines medžiagas tam, kad augtų ir vystytųsi.
   Tačiau tai tik istorijos pradžia.

Kokiu būdu maistinės medžiagos patenka į ląstelę?

   Vaisius vystosi sterilioje aplinkoje. Gimus mikroorganizmai kolonizuoja žarnyną ir kitus organus. Pirmosios bakterijos patenka iš mamos gimdymo takų ir storojo žarnyno (laktobakterijos, E.coli, streptokokai). Mamos pienu matinamo kūdikio žarnyne po mėnesio įsivyrauja bifidobakterijos. Kokios bakterijos apsigyvens pas naujagimį nulemia:

1.  aplinka, kurioje gimė vaikas (koks gimdymo stacionaras, kokia šalis-išsivysčiusi ar besivystanti),
2.  gimdymo būdas (natūralus ar per Cezario sekciją – po jos bifidobakterijų kiekis pasiekia normą 6mėn. vėliau nei gimdant natūraliai),
3.  maitinimas (mamos pienu - vyrauja bifidobakterijos, o dirbtinai - bakteroidai, E.coli).

   Pirmosios bakterijos pakliuvusios į žarnyną gali įtakoti epitelio genų ekspresiją sau palankia kryptimi, tuo pačiu pablogėja sąlygos įsitvirtinti kitoms bakterijoms. Todėl pradinė bakterijų kolonizacija nulemia kokia bus žmogaus pastovi mikrobiota. Vaikų žarnyno mikrobiota supanašėja su suaugusiųjų 1-3 metų amžiuje. Augant individo mikrobiotos sudėtis šiek tiek keičiasi. Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne apie 60-90% mikrobiotos sudaro bifidobakterijos, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonių – 25%. Su amžiumi keičiasi ne vien tik bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis, pvz. pas vaikus vyrauja Bifidum longum, B.infantis, o pas suaugusius B.adolescentis.
   Neišnešiotų naujagimių žarnyno mikrobiota skiriasi nuo išnešiotų. Jei neišnešiotas naujagimis patenka į reanimacijos ar terapinį skyrių, jo žarnyne apsigyvena tik keletos rūšių bakterijos: laktobakterijos ir bifidobakterijos randamos retai, vyrauja Enterococcus faecalis, E. coli, Enterobacter cloacae, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus epidermidis and Staphylococcus haemolyticus. Mikrobiotos sudėtį labiausiai įtakoja higieninės sąlygos ir antibiotikai.
   Mikrobiotos kiekybinis ir/ar kokybinis pasiketimas  įvyksta, kada sumažėja normalios mikrofloros, o pagausėja sąlyginai patogeninių bakterijų ar grybelių ir tai vadinasi -  disbijozė. Jos atsiradimui turi reikšmės:

1.  infekcinės ir neinfekcinės ligos (alergija, obstipacija, diabetas, vėžiniai susirgimai ir kt.),
2.  medikamentai (antibiotikai, priešvėžiniai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, anticholinerginiai ir kt.),
3.  operacijos,
4.  maistas (kiek ir kokios kokybės valgo angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų),
5.  aplinkos sąlygos (rūkymas, pesticidai, higieninės priemonės, gyvenimas kaime ar mieste ir kt.),
6.  stresai (psichiniai – po 24val., fiziniai)

Probiotikai ligų profilaktikai

Daugelį šimtmečių žmonės ieško jaunystės eleksyro. Probiotikai vieni iš jų. Jie naudojami įvairių ligų profilaktikai:

1. Infekcinės kilmės viduriavimas, ypač rotavirusinis
2. Clostridium difficile sukeltas viduriavimas.
3. Antibiotikų sukeltas viduriavimas.
4. Radiacinės terapijos sukeltas viduriavimas.
5. Pooperacinės ar sunkių būklių infekcinės komplikacijos.
6. Kvėpavimo sistemos infekcijos.
7. Genitourinarinės sistemos infekcijos.
8. Maisto, rečiau inhaliacinė alergija.
9. Oralinės tolerancijos išsivystymas.
10. Naujagimių nekrozinis enterokolitas.
11. Onkologinių ligų, ypač storosios žarnos vėžio profilaktika.
12. Dantų ėduonis.
13. I tipo cukrinis diabetas ?
14. Geriant probiotikus prieš vakcinaciją, susidaro didesnis antikūnų kiekis nei negeriant.
    

         (Doc. Vaidotas Urbonas. Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika)
Apie gerąsias bakterijas Acidofilus Plus skaitykite skiltyje/GNLD produktai 



Kūdikis auga stebėtinu greičiu, per pirmus gyvenimo metus jo kūno svoris patrigubėja. Toks augimo tempas įmanomas tik todėl, kad pasisavinamos maistinės medžiagos naudojamos didėjančiai kūno masei. Kūdikio organizmas auga, vystosi ir nuolat patiria atsinaujinimo procesą, todėl jam labai svarbu sveika virškinimo sistema bei gaunamas reikiamų maistinių medžiagų kiekis.
   Kūdikis turi gauti angliavandenių, riebalų ir baltymų – tris pagrindines maistines medžiagas, kitaip vadinamas makromaistinėmis medžiagomis, kurios būtinos augančiam organizmui bei gyvybiškai svarbių vitaminų ir mineralų arba mikromaistinių medžiagų, būtinų palaikyti darnią organizmo veiklą.
   Žinome, kad motina ir vaisius, motina ir kūdikis tai neatsiejama. Jie dalinasi viskuo: mintimis, maistu ir netgi veiksmais. Visa tai mes matome vaikui augant ir vadiname tai paveldimumu. Gimdymas reikalauja ne tik fizinių jėgų, jis išnaudoja daug daugiau organizmo vitaminų ir mineralų. Kad galėtų išgyventi už gimdos ribų kūdikis pasisavina daug gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Nuolat besivystančioms kūdikio smegenims reikia cinko ir didelio kiekio polinesočiosios riebalų rūgšties DHR. Jeigu nepasirūpinote reikiamu šių medžiagų kiekiu nėštumo metu, greičiausiai kentėsite nuo jų trūkumo, o tai gali sukelti depresiją po gimdymo. Gimdymo metu kartu su energija išnaudojama ir daug cinko, geležies (su krauju), B gr. vitaminų, magnio (susitraukiant raumenims) bei antioksidantų A, C, E.
   Po gimdymo vitaminas A reikalingas žaizdoms gyti, padeda atgauti buvusias pilvo, gimdos ir makšties formas. Sveikti padeda ir vitaminas E, o kartu su vitaminu C skatina odos elastingumą ir jos susitraukimą pilvo srityje. Dar geresnis poveikis bei gijimas bus, jei vitaminą E tepsite ir ant pažeistos odos.
   Kaip ir iki nėštumo, nėštumo metu , taip pat ir pagimdžius, maitindamos kūdikį, norėdamos kaip galima greičiau atgauti buvusį maistinių medžiagų lygį organizme, vartokite saugias maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus didesniais kiekiais. Taip vartoti rekomenduojama dvi savaites po gimdymo, o vėliau galima grįžti prie nėštumo metu  vartotų kiekių, kad visą laiką maitinant krūtimi jūsų organizmas gautų reikiamą maistinių medžiagų kiekį.
Apie mitybos mokslo pagrįstas maistines medžiagas skaitykite skiltyle/GNLD produktai.

Natūralaus maitinimo privalumai.

   Natūralus maitinimas (žindymas), tai būdas, kurį sukūrė gamta, kad aprūpinti kūdikį maistu.
Motinos pienas yra visavertis maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Jos gaunamos iš motinos kraujo, atitekančio į krūtų liaukas , kur virsta pienu, o vėliau tampa vaiko kraujo ir kūno dalelėmis.. Taigi jų beveik nereikia perdirbti, todėl motinos pienas lengvai virškinamas. O kadangi jame nieko nėra nereikalingo, motinos pienas labai gerai įsisavinamas kūdikio organizme: iš jo medžiagų auginamos mažojo žmogaus kūno ląstelės, jis teikia energiją naujai gyvybei ir ją saugo nuo infekcijų ir daugelio kitų ligų. Juk girdėjome sakant, kad motinos pienas – ne tik maistas, bet ir vaistas. Su juo į vaiko organizmą iš motinos kraujo atkeliauja net ir gyvų ląstelių, galinčių gaudyti ir naikinti ligų sukėlėjus mikrobus.
   Žindymas krūtimi yra ne vien tik natūralus visada šviežio, šilto ir švaraus maisto – motinos pieno – perdavimo vaikui būdas. Jis užtikrina fizinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės vystymuisi bei harmoningiems motinos  ir vaiko santykiams.
   Refleksiniu – hormoniniu keliu stabdydamas ovuliaciją, žindymas padeda išvengti pastojimo ir naujo nėštumo, po gimdymo motinos organizmas gali pailsėti ir sustiprėti. Kol nėra mėnesinių – didesnio ar mažesnio nukraujavimo, išvengiama ir geležies praradimo, kurios labai reikia ne tik pačios motinos, bet ir vaiko kraujo gamybai.
   Žindymas saugo motinos sveikatą nuo to momento, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai išstumpti placentą ir stabdydamas kraujavimą.
   Maitinančios krūtimi moterys daug rečiau patiria depresiją po gimdymo, nes žindymas ramina, o reikalingumo savo kūdikiui suvokimas suteikia didelę gyvenimo prasmę.. Žindymas pagerina kalcio įsisavinimą organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo – osteoporozės – vyresniame amžiuje. Gydytojų pastebėta ir statistiškai įrodyta, kad neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau serga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga – krūties vėžiu. Beje, krūties vėžio atsiradimo rizika mažesnė ir toms, kurios pačios buvo ilgiau žindytos kūdikystėje.
   Natūralus maitinimas kainuoja mažiau už dirbtinį maitinimą. Be abejo, jei žindanti motina ir žindomas kūdikis rečiau ir lengviau sirgs, jiems abiems nereiks mokėti savąja sveikata, nereiks pirkti vaistų ligoms gydyti. Dar prieškaryje įžymus Lietuvos vaikų daktaras Petras Baublys rašė: “Žindant išsilygina socialinė neteisybė – vargšas kūdikis, mintąs krūties pienu, gauna geresnį maistą negu didelių turtų paveldėtojas, kurio išdykusi motina, nors jo dirbtinam maistui ir šimtus litų išleistų…Kūdikis, negaunantis krūties, yra skriaudžiamas, jam atimama prigimtinė jo teisė.”

Kada motinos negali maitinti arba pieno gali trūkti?

Neretai tai iškyla tuojau po gimdymo, dėl išankstinio  apsisprendimo nežindyti.
Jei  pagimdžiusi moteris  nebeturi abiejų krūtų  dėl patirtų traumų ar atliktų chirurginių operacijų.
Dėl nupjauto ar pažeisto krūties jutiminio nervo.
Naudojami antspeniai taip pat trigdo pieno gamybą.
Pieno trūkumas galėtų atsirasti tada, jeigu motinos gimdoje liktų dalis jos placentas ar jos gabalėlis, kuris ir toliau gamintų ir į kraują išskirtų hormonus, stabdančius pieno gamybą krūtyse.
Panašiai pieno gamybą gali slopinti ir gimdymui skatinti moteriai suleisti šių hormonų preparatai, tačiau jie veikia neilgai.
Pieno gali trūkti, jei kūdikiui neledžiama žįsti krūtį tuoj po gimimo.
Jeigu kūdikis žinda nepakankamai aktyviai, tada nepaskatina tolesnę pieno gamybą.
  Jeigu žindančiai motinai ar vaikui yra skiriami slopinantys vaistai arba kūdikis yra silpnas dėl neišnešiotumo ar per mažo svorio. Kūdikis gali nusilpti dėl nepakankamos mitybos pirmosiomis gyvenimo dienomis, jeigu jis maitinamas retai pagal tvarkaraštį ir daromos ilgos nakties pertraukos. Taigi nereikėtų džiaugtis “labai geru” naujagimio miegu per visą naktį ir “pavyzdžiui” ramumu dieną – tai gali būti jo silpnumo požymis. Tokiu atveju dieną kūdikį reikėtų maitinti kas tris valandas ir ne rečiau kaip kas keturias valandas naktį.
   Mitybos nepakankamumas gali atsirasti , jeigu kūdikis krūtimi maitinams tik kelias minutes. Tada jis suspės gauti ne tik, kad mažai, bet ir santykinai liesą pradinį pieną, o krūtyje pasilikęs riebusis galinis pienas ne tik slopins naujo pieno gamybą, bet ir pats iki sekančio maitinimo pavirs liesuoju pradiniu pienu.
Dažnai kūdikiai gauna nepakankamai pieno ne todėl, kad jų mamos mažapienės, bet dėl kūdikių įvairių sveikatos fiziologinių ir anatominių sutrikimų.
   Taip pat gali trugdyti žįsti krūtį jei yra kietai suvystytas. Vystyklais surištas, tarsi pavojingas belaisvis, jis neturi galimybės rankytėmis liesti motinos odą. Šis kontaktas ne tik skatina žįsti aktyviau, bet ir spartina pieno tekėjimą motinos krūtyje.
   Yra daug įvairių situacijų, kurios slopina arba skatina pieno gamybą. Motinos neretai suklysta dėl žinių stokos arba pačios ima įsivaizduoti ar kiti teigia joms mintį, jog pieno trūksta ir tada pradeda duoti papildomo maisto. Savo aiškios nuostatos neturinčioms mamoms didelę įtaką daro kitų požiūris į kūdikio maitinimą.
   Tikras pieno trūkumas yra tada, kai jo nepakanka normaliam kūdikio augimui ir vystymuisi. Kiekvieno kūdikio energijos poreikiai priklauso nuo jo individualios medžiagų apykaitos intensyvumo, kūno sudėjimo, augimo greičio, lyties, amžiaus. Be to, krūties pienas, kitaip nei mišinys butelyje, savo sudėtimi nėra vienodas: jis ne tik kiekvienos motinos skirtingas, bet gerokai skiriasi savo riebalų koncentracija žindymo pradžioje ir pabaigoje.
   Dabar rekomenduojama kūdikius maitinti laisvai, pagal jų norą. Per kiekvieną žindymą vaikas suvalgo skirtingą pieno kiekį, ir tai priklauso ne tik nuo apetito tuo metu, bet ir nuo motinos nuotaikos bei daugelio kitų aplinkybių.

   Kartais gydytojai paskiria laktaciją skatinančių vaistų. Tačiau jie naudingi tik kaip laikina pagalbinė priemonė sunkesniais pieno trūkumo atvejais. Pagrindinis motinos pieno gamybos skatintojas yra dažnai, ilgai ir veiksmingai krūtį žindantis kūdikis.

Žindymas – ne vien maitinimas kūnui. Tai ir motinos glaudus artumas – meilės kūdikiui ir jo saugumo garantas. Neišgąsdinti vienumos, neatstumti vaikai ir vėliau būna drąsesni , labiau savimi pasitikintys. Leiskime jiems patiems nuspręsti, kada visai atjunkti nuo motinos krūties. Nenustebkite, jei tai atsitiks trečiais, ketvirtais ar net šeštais metais. Tai normalu.

Naudota literatūra: “Pilnavertė jūsų vaiko mityba” Patrick Holford ir Deborah Colson. “Kūdikio žindymas” gyd.Kazimieras Vitkauskas

---

     II.  Tėvų išmintis belaukiant kūdikio.


Kiekvienas naujagimis yra pats ryškiausias įrodymas, kad Dievas dar nenusivylė žmogumi.  

                                                                                                      R. Tagorė



Kodėl tai labai svarbu besilaukiančiai mamai ir jos kūdikiui?

•   Geriausi baltymai, riebalai ir angliavandeniai,
•   Vitaminai ir mineralai,
•   Saugus, subalansuotas maistas,
•   Mitybos papildai,
•   Anemijos bei didelio svorio šalinimas,
•   Energijos ir geros savijautos palaikymas,
•   Saugi mankšta ruošiantys lemtingai dienai.

Atsakymas yra vienintelis. Todėl, kad kūdikiams reikia visko, kas geriausia ir saugiausia jo vystymuisi ir augimui. Nėštumas yra tas laikas, kada labiausiai turite atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, mitybą. Net jeigu prieš pastojant jūsų valgiaraštyje visko pakako, klaidinga manyti, kad ankstesni mitybos principai kitus devynis mėnesius atitiks jūsų ir augančio vaisiaus poreikius. Daugumos žmonių, kurie galvoja, kad valgo sveikai, mityba neatitinka net minimalaus RPN maistinių medžiagų lygio. Tada, kada organizmas išgyvena  stresą, - o tai būna paauglystėje, menopauzės laikotarpiu, menstruacijų periodu, bet labiausiai nėštumo metu – maistinių medžiagų poreikiai yra didžiausi. Jeigu tuo laikotarpiu maistinių medžiagų nėra užtektinai, greitai pasireiškia nepakankamumo simptomai.
  Ką tai reiškia? Medicininiai tyrimai rodo, kad kūdikių, kurie, būdami gimdoje, turi prisitaikyti prie riboto maistinių medžiagų kiekio, fiziologija ir metabolizmas pakinta visam gyvenimui. Net jeigu tokie mažyliai gimę atrodo sveiki, jų mėginimai prisitaikyti vėlesniu gyvenimo tarpsniu sukelia degeneracines ligas. Motinos, kurioms trūksta maistinių medžiagų, dažniausiai patiria problemų nėštumo metu ir po gimdymo, tokių kaip strijos ar depresija (tai cinko nepakankamumo pasekmė).  Didelis bet kokio vitamino trūkumas  sukelia apsigimimus, nes vitaminai pagal savo paskirtį yra būtini normaliam augimui ir vystymuisi.  Kūdikių apsigimimai siejami  su vitaminų B1, B2,, B6, folio rūgšties, cinko, geležies, kalcio ir magnio trūkumais, taip pat kaip ir per didelio toksiškų metalų, ypač švino, kadmio ir vario kiekiu. Tačiau visų problemų galima išvengti laikantys sveikai subalansuoto nėštumo valgiaraščio, kuris motiną ir kūdikį aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Baltymai, tai viena iš pagrindinių medžiagų. Dar kitaip vadinama – organizmo visų gyvųjų ląstelių statybinė medžiaga. Apie 25 proc. žmogaus kūną sudaro baltymai, o jų sudedamosios dalys yra amino rūgštys.
Nėštumo metu baltymų reikia daugiau, nes jų reikia ne tik  besilaukiančiai mamai, bet ir besiformuojančiam kūdikiui. Baltymų galima gauti ne tik iš gyvulinės kilmės produktų, bet ir iš sojos, žuvies, pupų, lęšių, brokolinių kopūstų, kukurūzų, žirnių, riešutų.  Mėsos produktuose yra daug nepageidaujamų  sočiųjų riebalų, o augalinės kilmės baltymų šaltiniuose gausu naudą teikiančių sudėtingų angliavandenių, kurie mažiau negu mėsa kelia rūgštingumą. Jeigu pastarosios  yra per daug, mineralai, tokie kaip kalcis ir magnis – abu gyvybiškai svarbūs, ypač nėštumo metu – eikvojami rūgščiai neutralizuoti, užuot rūpinęsi kaulų stiprumu ir teigiama raumenų būkle.

Ne mažiau svarbios medžiagos, kurių galima laikytis ir ne nieštumo metu – yra polinesotieji riebalai (Omega-3 (ypač joje esanti DHR ir cholinas) bei Omega-6). Moliūgų ir linų sėmenų sėklose gausu linoleno rūgšties (Omega-3), o sezamų ir saulėgražų sėklose daug linolo rūgšties (Omega-6). Linoleno rūgštis organizme paverčiama DHR ir EPR, kurių yra ir riebioje jūrinėje žuvyje ( lašišose, skumbrėse, sardidėse, silkėse). Šios rūgštys lengvai oksiduojasi sąveikaudamos su karščiu ir oru, todėl svarbu organizmą jomis papildyti kiekvieną dieną. Tyrimais įrodyta, kad vartojant pakankamai cholino nėštumo metu padedama geriau vystytis kūdikio smegenims. Jis taip pat gerina ir suaugusių atmintį.

Angliavandeniai lengviausiai organizmui suteikia energiją. Angliavandenius sintetina augalai, absorbuodami saulės energiją anglies dioksido, vandens ir deguonies junginyje. Suvalgę tokių produktų, mes juos suskaidome su deguonimi, kurį valgant įkvepiame su oru, ir išlaisviname saulės energiją, kuri mūsų kūnui ir protui suteikia jėgų.
Termiškai apdorojant produktus sudėtingieji angliavandeniai skyla į paprastuosius. Vartojant paprastuosius angliavandenius, cukraus kiekis kraujyje sparčiai kyla ir staigiai didėja energijos kiekis. Bet greitai ir krenta.
Nėštumo metu angliavandenių kiekis turi atitikti ne tik nėščiosios, bet ir kūdikio poreikius, todėl maistinių  medžiagų reikia nuolat. Cukraus lygio disbalansas kraujyje turi neigiamą įtaką: svaigsta galva, atsiranda irzlumas, užmaršumas, nervingumas, nuovargis, troškulys. Dažnas ir staigus cukraus kiekio svyravimas kraujyje veda į cukrinį diabetą. Didelis rafinuoto cukraus kiekis trigdo normalią gliukozės apykaitą ir tai gali sukelti apsigimimus. Todėl patartina valgyti dažnai ir mažomis porcijomis. Racioną turėtų sudaryti baltymai, arba sudėtingi angliavandeniai.

Skaidulos – pagrindinis žmogaus valgiaraščio elementas. Jos lėtina maistinių medžiagų įsisavinimą ir tokiu būdu reguliuoja gliukozės lygio kraujyje pusiausvyrą. Dėl jų virškinimo trakto turinys tampa tvirtesnis ir lengviau stumiamas žarnynu. Skaidulos padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Geriausiai jausitės vartodami neskaldytus grūdus ir rupių miltų duoną, o ne baltų miltų produktus. Svarbu gerti daug vandens (1 kg. kūno masės-apie 30 ml), kurio reikia skaiduloms sudrėkinti ir išmatoms suminkštinti.

Vitaminų ir mineralų reikia mažiau nei riebalų, baltymų ir anglavandenių, bet taip pat labai svarbūs, ypač nėštumo metu, nes jie yra fermentų  katalizatoriai.

Vandenyje tirpūs B gr. Vitaminai, C, K – jų reikia gauti kiekvieną dieną. Riebaluose kaupiasi vitaminai A, D, E – nors jų taip pat nuolat reikia, kasdieną gauti ne taip svarbu.

Vitaminas A gyvybiškai svarbus kūdikio augimo procesui, turi įtakos regos ir klausos vystymuisi, širdies ir imuninės sistemos formavimuisi ir labai svarbus naktiniam matymui.

B grupės vitaminai - B1,B2,B3,B5,B6,B12, biotinas, folio rūgštis. Dažniausiai jie veikia išvien, todėl svarbu , kad jie visi kiekvieną dieną pasiektų mūsų organizmą. Jie būtini kūdikio kraujo ląstelių formavimuisi, smegenų vystymuisi ir ląstelėms dalytis. Tai labai svarbu pirmais nėštumo mėnesiais. Vitaminas B6 gerina kūdikio nervų sistemą, o kartu su B12 ir folio rūgštimi reguliuoja homocisteino lygį kraujyje ir užkerta kelia apsigimimams (vilko gomurys ir įskilas stuburas). Visi trys kartu išskiria energiją kartu su cinku ir kitais B grupės vitaminais. Jie padeda išlaikyti sveiką odą, plaukus ir stabilizuoja hormonų pusiausvyrą.

Vitaminas C dalyvauja visose reakcijose,todėl patartina visą dieną kramsnoti vitaminu C gausius produktus bei du kartus per dieną vartoti papildus. Vitaminas C svarbus kolageno formavimuisi, kuris tvirtina kaulus, odą ir sąnarius,taip pat stipriną kūdikį supančią membraną. Svarbus antioksidantas, kuris iš organizmo šalina teršalus, saugo nuo vėžio ir širdies ligų.

Vitaminą D oda išskiria saulės švėsoje. Nėštumo metu šio vitamino reikia daugiau, nes jis būtinas, kad vaisius augtų, vystytųsi jo kaulai ir dantų emalis (kūdikio dantys susiformuoja prieš jam gimstant).

Vitaminas K reguliuoja kraujo krešumą. Jis dalyvauja gaminant krešėjimą skatinantį kraujo plazmos baltymą protrombiną. Dažniausiai jį gamina žarnyno bakterijos, bet naujagimio žarnynas sterilus ir priklausomas nuo motinos pieno. Jame esantis agentas slopina vitamino K gamybą, todėl krūtimi maitinančios moterys turi stengtis valgyti daug įvairių kopūstų. Nepaaiškinamas kraujavimas kūdikio organizme gali kilti dėl vitamino K trūkumo, todėl gali būti pasiųlyta suleisti vitamino K injekciją. Jeigu jūsų valgiaraštis subalansuotas ir ketinate maitinti krūtimi, to neprireiks.

Vitaminas E aprūpina ląsteles deguonimi ir saugo RNR bei DNR (kiekvienoje ląstelėje esančia genetinę medžiagą) nuo žalos, kuri gali nulemti kūdikio apsigimimus. Greitina žaizdų gijimą ir padeda išsaugoti odos elestingumą. Ypač rekomenduojama po cezario pjūvio, net tepant juo randą, išnyksta pjūvio žymė.
Geriausi šaltiniai: saulėgražų sėklos, žemės riešutai, sezamų sėklos, pupos, žirniai, kviečių grūdų gemalai,sardinės , lašišos,valgomieji batatai. Nėštumo metu  netgi sveikai maitinantys  vitamino E gauname nepakankamai, todėl rekomenduojama gerti ir papildus.

Jei būsima mama tinkamai maitinasi prieš ir per nėštumą, tai nėštumas būna sveikesnis, komplikacijų mažiau, o kūdikis sveikesnis ir daugiau sveria. Nėščiosios kasdieninėje maisto papildų programoje turėtų būti 400 mcg folio r., 20 mcg vitamin B12, 50 mg vitamino B6, 15 mg. cinko, 300 mg kalcio, 200 mg magnio ir 12 mg geležies.
Mineralų nepakankamumas pasitaiko dažniau nei vitaminų, todėl mitybą rekomenduojama papildyti saugiais papildais.

Kalcis būtinas kūdikio kaulams ir dantims, skatina sveiką širdies bei nervų sistemos veiklą.
Geriausi šaltiniai: šveicariškas ar čederio sūris, migdolai, petražolės, kukurūzų papločiai,artišokai, džiovintos slyvos, moliūgų sėklos, virtos džiovintos pupos, kopūstai. Žalialapėse daržovėse yra subalansuotas kalcio ir magnio kiekis, o mėsoje ir paukštienoje yra kalciui reikalingo fosforo.

Magnis veikia kartu su kalciu ir vitaminu D – formuodamas kūdikio kaulus ir dantis. Teigiamai veikia vystantis širdies raumeniui ir nervų sistemai. Suaugusio žmogaus organizme magnis palaiko raumenų tonusą ir padeda jiems atsipalaiduoti, todėl svarbus nėštumo spazmų  metu.
Geriausi šaltiniai: kviečių grūdų gemalai, migdolai, anakardžių riešutai, alaus mielės, grikių miltai, žemės riešutai, karijos, virtos pupos, česnakai, razinos, žalieji žirneliai, bulvių lupenos, krabai.

Cromas , kartu su vitaminu B3, sudaro dalį gliukozės toleravimo faktoriaus, kuris palaiko energijos pusiausvyrą, padeda normalizuoti alkį ir mažiną didelį norą vieno ar kito maisto produkto. Chromas didina ilgaamžiškumą, stimuliuoja svarbių riebalų formavimąsi kepenyse, apsaugo DNR ir RNR bei gerina širdies veiklą.
Geriausi šaltiniai: alaus mielės, ruginė duona, bulvės, kviečių gemalai, žalios paprikos, kiaušiniai, obuoliai, sviestas, pastarnokai, kukurūzų miltai, ėrienos šonkauliai, šveicariškas sūris.

Jodo poreikis nėštumo metu išauga. Šis mineralas reikalingas sveikai skydliaukės hormonų veiklai, kuri svarbi vystantis vaisiaus smegenų ir nervų sistemai. Jodo trūkumas kūdikio organizme gali paskatinti hipotiroidizmą, o šis nulemti protinius apsigimimus, kurtumą ir spazminį paralyžių.
Geriausi šaltiniai: skumbrės, jogurtas, sardinės, plekšnės, čederio sūris, vištiena.

Geležies svarba. Dažnėja besilaukiančių moterų lengvos formos geležies nepakankamumas, kurio simptomai yra letargas, pablyškusi oda ir jautrus liežuvis. Nėštumo metu didėjant kraujo kiekiui, auga geležies paklausa. Geležis reikalinga, kad kraujyje gamintųsi baltymas hemoglobinas, kuris į kiekvieną ląstelę perneša deguonį.
Geriausi šaltiniai: moliūgų sėklos, petražolės, migdolai, džiovintos slyvos, anakardžių riešutai, razinos, graikiniai riešutai, datulės, kiauliena, virtos džiovintos pupos,sezamų sėklos.

Manganas padeda formuotis sveikiems kaulams, kremzlėms, audiniams ir nervams, taip pat skatina sveiką DNR ir RNR. Svarbus hormono insulino gamybai ir smegenų veiklai, mažina ląstelėms daromą žalą.
Geriausi šaltiniai: rėžiukai, ananasai, cikorijos, gervuogės, avietės, salotos, vynuogės, pupos, braškės, avižos, burokai, salierai.

Selenas – antioksidantas, kuris saugo nuo laisvųjų radikalų susidarymo ir vėžį sukeliančių medžiagų, kurios gali trigdyti kūdikio vystymąsi. Selenas mažina uždegimines reakcijas,  stiprina imunitetą bei palaiko širdies darbą.
Geriausi šaltiniai: melasas, grybai, silkės, varškė, kopūstai, jautienos kepenys, cukinijos, menkės, vištiena.

Cinkas – vienas iš svarbiausių mikroelementų, kuris būtinas palaikyti hormonų  pusiausvyrą, spermos ir kiaušinėlių vystymąsi, sėkmingai apvaisinti ir sveikam vaisiui užaugti.Cinkas skatina sveiką jūsų ir kūdikio nervų sistemos bei smegenų veiklą, padeda formuotis kaulams ir dantims, gerina plaukų būklę ir yra būtinas palaikyti energijos pusiausvyrą.
Geriausi šaltiniai: imbierai, ėrienos šonkauliai, karijos, džiovinti perskelti žirniai, žalieji žirneliai, krevetės, ropės, brazilinių bertoletijų riešutai, kiaušinio trynys, neskaldyti kviečiai, rugiai, avižos, žemės riešutai, migdolai.

Ir dar ne viskas. Jeigu tik valgysite ir nejudėsite – apie gerą savijautą ir puikius rodiklius nepasigirsite. Mokslininkai įrodė, kad net jeigu nesimankštinote prieš pastodama, galite pradėti aktyviai judėti būdama nėščia. Taip padidinsite galimybę lengviau gimdyti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tyrimais įrodyta, kad sportavusių moterų kūdikiai gimė daug didesnio svorio ir ūgio nei tie, kurių motinos visiškai atsisakė fizinio krūvio. Be to jų placenta augo sparčiau ir funkcionavo geriau. Nėštumo metu sportuoti gali pasirodyti lengviau, tačiau visada prieš pradėdamos tai daryti pasikonsultuokite su savo gydytoja. Mankšta mažina įtampą, stresą ne tik jūsų organizme, bet ir kūdikio nervų sistemoje. Visada prisiminkite, kad mankšta turi būti smagus užsiėmimas, todėl pasirinkite tai, kas jums teikia gerų emocijų. Aktyvumas padeda išlikti geros formos. Todėl kiek įmanoma pirmenybę suteikite vaikščiojimui, atlikite visus buitinius darbelius, kurių negalėsite atlikti gimus kūdikiui.
Nėštumo metu pilvo raumenys smarkiai išsitempia, todėl būtina juos stiprinti, kad apsisaugotumėte nuo nugaros skausmų ir palengvintumėte gimdymą. Priešingu atveju vėliau liksite su didesniu pilvuku. Į kasdienę mankštą įtraukite ir dubens srities pratimus. Jie padeda stiprinti gimdymo kanalo raumenis ir suteikia daugiau jėgų gimdymo metu. Taip pat stiprinkite ir dubens dugno (tarpvietės) raumenis. Šį raumenis sutraukiantį ir atpalaiduojantį pratimą galite atlikti bet kur ir bet kada. Tai puikus pratimas ir gimus kūdikiui, nes stiprina makštį.

Tikiu, kad šioje trumpoje informacijoje, gavote dalį atsakymų į jums aktualius klausimus. Išvardintų ir dar daug kitokių maistinių medžiagų reiks jums ir jūsų kūdikio sveikam vystymuisi bei augimui.
 Kiekvieno iš mūsų pareiga, visuose gyvenimo perioduose, prisiimti atsakomybę ir pasirūpinti saugiais produktais bei subalansuotais maisto papildais. Naudokime turimas bei įgytas žinias, saugokime  save ir puoselėkime tikrą sveikatą savo šeimose. 

Apie mokslo pagrįstus maisto papildus skaitykite skiltyje /GNLD produktai. Jei susidomėjote ar kilo klausimų susisiekite su manimi, žr.skiltyje /Kontaktai/

Straipsnyje kalbama tik apie natūralius produktus. Naudota literatūra: Patrick Holford “Nauja optimalios mitybos biblija”,Patrick Holford ir Susannah Lawson “Pilnavertė moters mityba”.

---

I. Meilė - yra esminė vaisingumo dvasia: jos pagrindinis tikslas - kurti gyvenimą.
                                                                                        (M. Montesori)

Gyvename pačiu gražiausiu laiku. XXI amžius, tai spartaus augimo bei asmeninio tobulėjimo metas. Šiandieną turime visas galimybes, kad  įgyvendintume savo svajones. Į kiekvieną iškilusį klausimą galime atrasti atsakymą. Tik yra viena smulkmena  – atsakymų yra įvairių, o mes norime vieno ir pačio geriausio. Kaip žinoti, kuris atsakymas mano?
Labai paprastai – jeigu netenkina toks gyvenimas, tokia būsena ar savijauta, kokią turime šiandieną, jeigu turime  pradines žinias ir žinome kas mes esame, kokia žmogaus misija žemėje – atsakymą rasime lengvai. Priešingu atveju teks pradėti nuo pradžių.
Visatoje nuolatos vyksta pokyčiai, o mes esame jos dalis. Keistis turime ir mes. Ir tada, kada mes esame pasiruošę keistis ir keisti mus netenkinančią situaciją, mokytis – mums į pagalbą ateina mokytojai: knygos, seminarai ir pats svarbiausias – tai individualus bendravimas arba sociumas su tais žmonėmis, kurie neuždarė savęs iliuzijų akvariumuose, o drąsiai eina savo tikslo link.
Sėkmės Jums gyventi taip, kaip iš tiesų norite.

Šiame skyrelyje Jūs rasite įvairią informaciją, kuri paremta mokslo.

Pradedu nuo pradžios, o visa ko pradžia - šaknys. Kad gyventume gyvenimą, vaikams turime duoti du dalykus – tvirtas šaknis ir gražius sparnus.
Tvirtos šaknys – tai moters ir vyro vidinių ir įšorinių santykių harmonija.

Norėdami pradėti vaikelį, o vėliau padėti jam augti, pradėkime nuo savęs paties pažinimo. Sukurkime gražią giminės sodybą.
Kūdikio planavimas – ne šių laikų išmonė. Pradėjimo svarbą akcentavo daugelis senųjų kultūrų. Tai pripažįsta ir pažangios šių laikų šalys. Štai Japonijoje būsimieji tėvai stengiasi metus laiko prieš vaiko pradėjimą itin sveikai gyventi. Jie išsivalo bei sustiprina organizmą.

Rekomenduojama:

• Bent tris mėnesius prieš pastojimą būtina išsivalyti organizmą. Būtų idealu, jei abu su vyru nustotumėte vartoti alkoholį, atsisakytumėte rūkalų ir kitokių svaigalų, vaistų, saikingai gertumėte ar visai negertumėte kavos ir kitokių gėrimų su kofeinu, daugiau judėtumėte gryname ore ir, aišku, sveikai maitintumėtės.
• ► Ginekologai rekomenduoja tris mėnesius prieš pastojant ir bent tris mėnesius po pastojimo vartoti folio rūgštį. Įrodyta, kad vartojant folio rūgštį, kol pastojama ir bent pirmas 12 nėštumo savaičių, sumažėja apsigimimų, susijusių su nervinio vamzdelio patologija.  Beje, iki pastojimo Folio rūgštį rekomenduojama gerti ne tik moteriai, bet ir vyrui (šioje svetainėje subalansuotą vitaminų ir mineralų kompleksą - Formula IV, kuriame yra folio r., rasite skyrelyje /GNLD produktai)
• ► Tyrimais įrodytas, jog pastoti ypač trukdo įtampa ir nuolatinis nuovargis. Tad jei nesiseka susilaukti kūdikėlio, būtų tiesiog idealu, jei abu su partneriu galėtumėte pasiimti bent mėnesį atostogų ir išvykti į tokią vietą, kur neslėgtų jokie rūpesčiai ir galėtumėte mėgautis vien poilsiu ir dėmesiu vienas kitam.
• ► Jei nesiruošiate atostogauti, tada bent jau sulėtinkite gyvenimo tempą. Atsisakykite triukšmingų vakarėlių, aibės renginių ir kitokių nebūtinų energiją eikvojančių veiklos sričių. Daugiau ilsėkitės, gerai išsimiegokite.
• ► Yra nustatyta, jog alkoholis sudrumsčia spermos formavimosi procesą, normalių spermatozoidų gamyba atsistato tik praėjus vidutiniškai 90 dienų nuo to laiko, kai buvote smagiai kauštelėjęs. Taigi jei nenorite rizikuoti būsimo mažylio sveikata ir intelektu, bent tris mėnesius nuo alkoholio laikykitės atokiau.
• ► Saikingai mėgaukitės kaitria pirtimi. Ji kuriam laikui nuslopina spermatozoidų gyvybingumą. Jei jūsų pirties diena sutaps su jūsų išrinktosios vaisinga diena – labai didelė tikimybė, kad nieko gera neįvyks...
• ► Šių dienų mokslas jau pateikia neginčytinų įrodymų, jog gyvybės pradėjimas ne tik fizinis, bet ir dvasinis aktas. Taigi labai svarbu su išrinktuoju puoselėti artimus tarpusavio ryšius.

Vaikelio gimimas  - nuostabiausias dalykas pasaulyje, visi jį nori paliesti, prisiglausti. Jie yra tobuli ir elgiasi tarsi tai žinotų. Jie pilni meilės. Tačiau norint džiaugtis sveiku kūdikiu, kuris galėtų augti laimingas ir protingas, reikia ne vien sėkmės ir genų. Kaip jau minėjau, mityba ir suvartojamos maistinės medžiagos, poilsis bei šilti partnerių tarpusavio santykiai gali padidinti vaisingumą, padėti pastoti tada, kada pageidaujate, net jeigu ketinate gimdyti pirmą kartą arba jums jau per keturiasdešimt.
Jeigu manote, kad vaikelio atėjimas tolsta, gal jūs gyvenate su viena ar net keliomis iš šių priežąsčių? Tokiu atveju turite galimybę prisiimti atsakomybę ir šalinti priežąstis. Pasirinkimas yra ir visada buvo.

Nevaisingumo priežastys:

1. Didžiausią įtaką turi mityba, netinkamas vitaminų ir mineralų kiekis organizme.
2. Nepilnavertė kiaušinėlių ir dauginimosi organų būklė.
3. Sutrikusi hormonų pusiausvyra.
4. Didėjanti viso organizmo oksidacija.
5. Antimaistinės medžiagos (rafinuotas cukrus, alkoholis, tabakas, kava, aplinkos tarša).
6. Nutukimas ir pernelyg mažas svoris.
7. Dideli ir dažni gliukozės kiekio pokyčiai kraujyje. Diabetas.
8. Policistinis kiaušidžių sindromas.
9. Stresas. Nuovargis.
10.  Padidintas homocisteino lygis kraujyje.
11.  Lytiniu keliu plintančios virusinės, parazitinės ir bakterinės ligos.
12.  Darbas su cheminėmis, toksiškomis medžiagomis bei sunkiaisiais metalais.

  Vienas iš sprendimo būdų:

Mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kad motinos sveikata ir mityba prieš apvaisinimą ir nėštumo metu turi didžiulę įtaką kūdikio sveikatai, o suaugusio žmogaus susirgimus dažnai lemia mityba kūdikystėje. Optimali mityba gerina vaisingumą, padeda vystytis sveikam nėštumui ir didina galimybę susilaukti sveiko, ligoms atsparaus kūdikio.
Ką turime valgyti ir kokiais vitaminais ir mineralais turime papildyti savo mitybą, kad gerintume vaisingumą? Kiekvienas sąmoningas žmogus, tiek moteris, tiek vyras turime atsižvelgti į PSO (pasaulio sveikatos organizacijos) rekomenduojamą mitybos piramidę ir jos laikytis. Norėdami su maistu gauti atitinkamus kiekius maistinių medžiagų, pagal PSO rekomendacijas, turime suvalgyti didelį maisto kiekį. Jeigu tai nepavyksta – savo mitybą galime papildyti saugiais mitybos papildais.

  Cinkas – būtinas mineralas sveikai dauginimosi organų veiklai. Šis mineralas ir vit B6 lemia kiekvieną moters lytinio ciklo stadiją, didina seksualinį potraukį bei didina galimybę susilaukti sveiko vaiko. Cinko gausu austrėse, ėrienoje, riešutuose, kiaušinio trynyje, rugiuose ir avižose. Vit B6 –žiediniuose kopūstuose, rėžiukuose, bananuose ir brokoliniuose kopūstuose. Per dieną rekomenduojama suvartoti 20 mg. cinko ir 60 mg. vit B6.
  Svarbiausios riebalų rūgštys - Omega-3 ir Omega-6, kaip ir cinkas su vit. B6 yra reikalingos siekiant, kad gerai funkcionuotų hormonai, todėl tikėtina, kad jų stygius turės įtakos menstruacijų ciklui ir vaisingumui. Polinesočiųjų riebalų rūgščių reikiamą kiekį gausime, jeigu du – tris kartus per savaitę ragausime riebios žuvies ir kasdien suvalgysime saują šviežių nesūdytų riešutų.
  Taip pat, norėdamos būti maksimaliai vaisingomis, turite palaikyti normalų KMI (kūno masės indeksą). Tai jums padeda išlaikyti, sveikų riebalų vartojimas. Antsvorį turinčių moterų organizme dažniausiai būna sutrikusi hormonų pusiausvyra.
  Žmogaus organizmas be lytinių hormonų dar gamina tuos, kurie kontroliuoja maisto metabolizmą ir panaudojimą. Vienas iš jų, tai insulinas. Jo paskirtis pernešti gliukozę iš kraujo į ląsteles. Tačiau, dažniausiai dėl netinkamos mitybos, daugelio gebėjimas išlaikyti gliukozės pusiausvyrą yra sutrikęs. Tokie žmonės lengvai priauga svorio. Netinkama gliukozės kontrolė yra vienas iš veiksnių, sukeliančių policistinį kiaušidžių sindromą, kuris dažnai yra nevaisingumo priežastis. Šio sindromo simptomai taip pat gali būti: per didelis kūno plaukuotumas, aknė, nuotaikų svyravimai ar retos ir nereguliarios menstruacijos. Šie sutrikimai yra gydomi kontraceptinėmis tabletėmis, bet jei norite pastoti, šis sprendimas netinka. Mitybos metodas būtent ir skirtas padėti atkurti pusiausvyrą. Rafinuoti angliavandeniai keičiami rupių miltų produktais ir neskaldytais grūdais, didesnėmis vaisių ir daržovių porcijomis bei padidiname nesočiųjų riebiųjų rūgščių vartojimą.
  Norėdami  kuo ilgiau išlikti jauni, taip pat turime savo organizmui duoti kokybiškų antioksidantų, kurių yra įvairiaspalvėse daržovėse bei vaisiuose. Pagrindiniai jų yra vitaminas A, vitaminas C ir E, mineralai cinkas ir selenas bei bioflavanoidai ir likopenas. Visos šios medžiagos kartu saugo organizmą, ypač dauginimosi organus. Tyrimais įrodyta, kad vitaminas C ir E skatina moterų ir vyrų vaisingumą, o vitamino A reikia kiaušinėliams augti ir vystytis prieš įvykstant ovuliacijai.
  Jeigu jūsų valgiaraštyje mažai maistinių medžiagų arba organizme yra genetinių sutrikimų gali pakilti homocisteino lygis kraujyje (norma H-indeksas 6), o tai lemia įvairias sveikatos problemas, tarp jų ir nevaisingumą.
 Kitas XXI amžiaus žeidžiantis veiksnys – stresas. Jo metu organizmas netenka daug maistinių medžiagų, ypač B gr. vitaminų, kurių reikia daugybei funkcijų, tarp jų ir vaisingumui užtikrinti.
  Taigi didžiausia galimybė susilaukti sveikų palikuonių yra tada, kai abu partneriai ruošiasi nėštumui. Spermai subręsti reikia trijų mėnesių, o moters kiaušialąstei vieno mėnesio. Jeigu keli mėnesiai prieš pastojimą abu partneriai optimaliai maitinasi, gaudami visas būtinas maistines medžiagas ir papildus, labai sumažina kenksmingų medžiagų, ypač alkoholio vartojimą, yra sveiki, tai sveiko nėštumo šansai žymiai padidėja, ypač jei pora susilaiko nuo lytinių santykių nevaisingomis mėnesio dienomis.

Straipsnyje kalbama tik apie natūralius produktus ir rekomendacijos skirtos žmonėms, kurie turi sveikatos problemų dėl medžiagų apykaitos sutrikimo . Naudota literatūra: Patrick Holford “Nauja optimalios mitybos biblija”,Patrick Holford ir Susannah Lawson “Pilnavertė moters mityba”.

Apie autorių. Ekseprimentinės psichologijos mokslus baigęs Patrickas Holfordas yra naujo požiūrio į sveikatą ir mitybą pionierius, dietologas, rašytojas, Optimalios mitybos instituto Londone, rengiančio mitybos terapijos specialistus, įkūrėjas, Maistas smegenims fondo (Food for the Brain Foundation) vadovas, Smegenų biocentro, kuris specializuojasi psichinės sveikatos problemų sprendimu per mitybą, direktorius.
Britų maisto terapijos asociacijos narys P. Holfordas parašė per 35 knygų, išverstų į 17 kalbų. Ketvirtoji, „Optimalios mitybos biblija“, visame pasaulyje mitybos specialistų laikoma chrestomatine.
Visame pasaulyje P. Holfordas skaito paskaitas ir veda seminarus visuomenei bei sveikatos profesionalams įvairiomis temomis. Žinios, charizma ir entuziazmas, paremtas tvirtu moksliniu pagrindu, padeda jam sukelti gyvus debatus supaprastinant sudėtingas temas, šitaip plečiant medikų ir visų besidominčių supratimą apie sveikatą.

---